AMINO RŪGŠTYS

  Aminorūgštys yra baltymų sudedamoji dalis. Aminorūgštys panaudojamos tartum įvairių formų plytelės statant baltymą. Aminorūgščių molekulės jungiasi tarpusavyje ir sudaro įvairias grandinines struktūras (peptidus), suteikiančias skirtingų rūšių – kaulų, plaukų arba nagų – baltymams specifines savybes. Aminorūgštys – pagrindinis baltymų sintezės komponentas. Baltymų sintezė labai svarbi gyvybės palaikymui, nes ląstelės žūsta ir turi būti pakeičiamos naujomis.

   Žmogaus fiziologiniu požiūriu, aminorūgštys skirstomos į tris grupes:

  Nepakeičiamąsias. Šios aminorūgštys turi būti gaunamos su maistu, nes jos žmogaus organizme nesintetinamos arba sintetinami nepakankami jų kiekiai. Tai metioninas, valinas, treoninas, lizinas, triptofanas, fenilalaninas, leucinas, izoleucinas;

Dalinai nepakeičiamąsias. Šios aminorūgštys tampa nepakeičiamosiomis tik intensyvios baltymų biosintezės periodu, pvz., augant organizmui, sveikstant po ligų;

Pakeičiamąsias. Joms priklauso visos likusios iš 20 aminorūgštys, kurių negaunant su maistu organizmas kurį laiką sugeba pats jas sintetinti.

   Jei nors vienos iš nepakeičiamų aminorūgščių nėra arba trūksta, baltymų sintezė susilpnėja, arba sustoja. Tai ypač svarbu sportininkams – naujų raumenų statybos ir atsistatymo procesas tiesiog neįmanomas be aminorūgščių. Dėl tos pačios priežasties jų naudojimas labai svarbus vegetarams, kurie gauna „nepilnus“ augalinių aminorūgščių komplektus. Atskiros aminorūgštys pasižymi tik jai budinga veikla – „degina“ riebalus, gydo nuplikimą, impotenciją, atpalaiduoja stresinėse situacijose ir t.t.

   Aminorūgščių kompleksai sporte naudojami siekiant greitesnio atsigavimo po treniruotės (superkompensacija). Mokslininkai nustatė, jog vartojant amino rūgštis kartu su greitai pasisavinamais angliavandeniais iškart po treniruotės (pvz. 1 valgomasis šaukštas gliukozės  - 14g ištirpinama 200ml vandens ir šiuo tirpalu užgeriamos aminorūgštys), anabolizmo lygis gali pakilti 400% sekančioms 2 valandoms.