VISKAS APIE L-KARNITINĄ

Paskelbė Rolandas Remeikis 2016/06/21 1 Komentarai LIEKNĖJIMAS,APIE PAPILDUS,

   L-karnitinas – į B grupės vitaminus panaši medžiaga, būtina energijos gamybai ir riebalų metabolizmui, reikalinga širdžiai, raumenims, kepenims, inkstams, galvos smegenims, imuninės sistemos ir kitoms ląstelėms. Žmogaus organizme L-karnitinas sintetinamas kepenyse ir inkstuose, tačiau jo gamyba gali būti nepakankama vaikams, vegetarams, taip pat blogai valgant, intensyviai dirbant ir sportuojant.

 


 

 L-karnitinas yra aminorūgštis, kuri buvo išskirta iš raumenų 1905 metais. Pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio carnis – mėsa.  Žmogui L-karnitinas nėra tikras vitaminas, nes iš dalies jo poreikiai gali būti patenkinti sintetinant jį organizme. Žmogaus organizme 98 proc. karnitino yra skeleto ir širdies raumenyse.

 

 Karnitino šaltiniai

 

   Žmogaus organizmas aprūpinamas karnitinu dviem būdais: 1) jis sintetinamas kepenyse ir inkstuose ir 2) patenka į organizmą su maistu. Organizme sintetinama apie 20 mg L-karnitino per parą. Tai sudaro 10 proc. L-karnitino paros poreikio. Kepenyse ir inkstuose karnitinas sintetinamas iš dviejų nepakeičiamų aminorūgščių L-lizino ir metionino. Jo sintezei reikia vitaminų C, B6, niacino ir geležies. Kadangi karnitino sintezėje dalyvauja labai daug medžiagų, tai nepakankama mityba neigiamai veikia karnitino sintezę organizme. Kūdikiams ir vaikams iki 15 metų amžiaus L-karnitinas yra nepakeičiamas vitaminas, nes būna jo sintezėje dalyvaujančio fermento (hidroksilazės) funkcinis nepakankamumas. L-karnitinas yra normalus dietos komponentas. L-karnitino kiekis maisto produktuose nurodytas 1 lentelėje. Gyvulinės kilmės produktų sudėtyje yra santykinai daug L-karnitino. Augalinės kilmės maiste L-karnitino yra labai mažai.

 

   Karnitinas yra labai svarbus raumenims ir širdžiai, nes 70 proc. energijos širdies raumenyje pagaminama iš riebalų. Antsėklidyje (epididymis) karnitino koncentracija būna santykinai didelė, ir manoma, kad jis svarbus spermos subrendimui ir funkcijai.

 

  Riebalai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Riebalai aprūpina organizmą 30-40 proc. kalorijų per parą. Riebalų rūgštys skaidomos  oksidavimo procese mitochondrijose ir pasigamina energija . Riebalų rūgštys negali savaime prasiskverbti pro mitochondrijų sienelę. Ilgos grandinės riebalų rūgštys gali patekti į mitochondrijas, jei jas perneša karnitinas. Todėl L-karnitinas yra nepakeičiama medžiaga, reikalinga riebalų rūgščių  oksidavimui ir energijos gamybai. Mitochondrijose acil-CoA skaldomas ir išsiskiria didžiulis energijos kiekis – adenozintrifosfatas (ATP). Didelis karnitino kiekis pagreitina riebalų skaidymą, o mažas kiekis sulėtina ši procesą. Todėl normaliam riebalų rūgščių metabolizmui yra būtinas karnitinas.

 

  Karnitinas svarbus skydliaukės hormonų apykaitai ir testosterono funkcijai.

 

  Amoniakas susidaro skylant baltymams, jo padaugėja fizinio krūvio metu dėl to žmogus jaučia silpnumą ir nuovargį. Karnitinas šalina amoniaką iš organizmo ir apsaugo nuo apsinuodijimo amoniaku.

 

   Karnitinas padidina neurotransmiterių (GABA ir taurino) kiekį centrinėje nervų sistemoje, dalyvauja detoksikuojant vaistus, sumažina veikliųjų deguonies radikalų išskyrimą iš aktyvintų neutrofilų. Karnitinas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.

 

   Karnitino stoka nustatoma tiriant jo kiekį serume arba raumenyse. Kadangi karnitinas sintetinamas organizme ir jo gaunama su maistu, tai kyla teisingas klausimas, ar reikia karnitino vartoti papildomai. Į šį klausimą yra du atsakymai. Pirmiausia papildomai vartoti karnitino reikia, kai organizmas jo stokoja, tai rodo sumažėjusi karnitino koncentracija kraujo serume ir audiniuose. Karnitino stoka skirstoma į pirmines karnitino stokos ligas (labai retos) ir karnitino stokos būklę. Karnitino stoka būna, kai ligonis badauja (serga sunkia, lėtine liga), sunkiai dirba, daug mankštinasi, sportuoja, nėštumo metu, nutukusiems, nevaisingiems vyrams, dirbtinai maitinamiems kūdikiams (jei produkte nėra karnitino), dializuojamiems ligoniams. Karnitino galima stokoti, jei vartojama dieta, kurioje mažai lizino, metionino, karnitino, vitamino C, geležies. Sumažėjęs karnitino kiekis kraujyje ir audiniuose nustatytas ligoniams, sergantiems ciroze, hipotiroze, hiperlipidemija, acetoneminiu vėmimu, anoreksija, atsiliekant fizinei raidai ir sergant kai kuriomis inkstų (lėtinis inkstų nepakankamumas), širdies, raumenų ir nervų ligomis.

 

   Dirbant ar sportuojant organizmas skaido riebalus, angliavandenius ir gamina energiją. Kadangi karnitinas labai svarbus riebalų apykaitai ir skaidymui, jo vartoti yra naudinga esant padidėjusiam fiziniam krūviui ir sportuojant, nes padidėja jėga, vėliau atsiranda ir greičiau praeina nuovargis bei sparčiau atsinaujina energinė organizmo pusiausvyra.Vaikams, sergantiems pasikartojančiomis kvėpavimo takų infekcijomis, nustatoma reikšmingai mažesnė plazmos karnino koncentracija negu kontrolinėje grupėje. Jei vaikai dažnai serga pasikartojančiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, rekomenduojama vartoti karnitino.

 

  Tyrimai rodo, kad karnitinas padeda kontroliuoti kūno svorį. Vartojant karnitino padidėja raumenų masė ir mažiau kaupiasi riebalų. Papildomai vartojant karnitino ir mankštinantis, nutukusiems greičiau sumažėja svoris.

 

  Karnitinas yra labai svarbus širdies raumens medžiagų apykaitai ir energijos gamybai. Karnitinas pagerina širdies raumens funkciją bei mažina sveikų žmonių ir sergančiųjų cholesterolio ir trigliceridų kiekį plazmoje.

 

  Nėštumo metu karnitino kiekis būna smarkiai sumažėjęs, todėl nėščiosioms rekomenduojama vartoti 1-3 g karnitino per parą. Karnitinas yra svarbus naujagimiams ir kūdikiams, nes jo endogeninė sintezė nėra iki galo susiformavusi. Todėl kūdikiai turi gauti karnitino papildomai su maistu, kad būtų pakankama jo koncentracija kraujyje ir audiniuose.

 

  Žmogus su maistu per parą turi gauti 200-300 mg karnitino. Vegetariškoje dietoje yra labai mažai karnitino. Vegetarai turi būtinai papildomai vartoti karnitino.

 

  Kūdikiams ir vaikams dažnai blogai auga svoris, atsilieka fizinė raida. Karnitino koncentracija plazmoje ir audiniuose būna sumažėjusi vaikams, kurių nepakankama mityba ir yra anoreksija. Papildomai vartojant karnitino pagerėja apetitas, mityba ir geriau auga svoris. Vaikams, sergantiems geležies stokos mažakraujyste, būna antrinė karnitino stoka. Skiriant geležies su karnitinu pagerėja vaikų apetitas, organizmas geriau aprūpinamas energija ir sumažėja hiperlipidemija. Neseniai nustatyta, kad sergant rachitu būna sutrikusi karnitino apykaita.

 

  Nuovargis pasireiškia raumenų silpnumu. Nuovargį sukelia daug priežasčių: ligos, stresas, intensyvus mokymasis ir darbas, nepakankamas poilsis, fizinio aktyvumo stoka. Maža karnitino koncentracija plazmoje būna ligoniams, sergantiems lėtinio nuovargio sindromu. Papildomas karnitino kiekis dietoje pagerina šių ligonių savijautą.

 

  Leukocituose yra didelis karnitino kiekis. Todėl manoma, kad karnitinas yra svarbus imuninėms reakcijoms. Vartojant karnitino pagerėja imuninės sistemos funkcija, nes padidėja limfocitų ir monocitų proliferacija. Esant imuniteto nepakankamumui, karnitinas pasižymi imunostimuliuojamuoju poveikiu, vaikai rečiau serga peršalimo ligomis.

 

  Penkiolika procentų porų yra nevaisingos. Spermoje karnitino ir acil-karnitino koncentracijos yra labai didelės. Karnitinas reikalingas aprūpinant spermatozoidus energija. Didelis karnitino kiekis spermoje yra jos kokybės žymuo. Vartojant karnitino 3-6 mėnesius po 1-4 g per dieną, padidėja jo koncentracija spermoje, taip pat padidėja bendras ir judrių spermatozoidų skaičius.

 

Doc. Vytautas Bačiulis

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika

1 Komentarai

Rosita:
2021/07/19, 21:48:03
Atsakyti

Sveiki, ar sergant hipotiroze galima naudoti preparata ir koki kieki?

Palikite komentarą