ARGININO AMINO RŪGŠTIS

Argininas yra viena iš 20 amino rūgščių, iš kurių sudaryti visi mūsų organizme esantys baltymai. Jis priskiriamas sąlyginai būtinųjų amino rūgščių grupei. Tai reiškia, kad vartojant įvairų ir subalansuotą maistą suaugusiųjų žmonių organizme susidaro pakankamas arginino kiekis. Tačiau ši amino rūgštis būtina vaikams ir sergantiesiems reta genetine liga, kurios metu sutrinka Arginino sintezė. Taip pat jis tampa labai svarbi susižalojus, esant kraujo užkrėtimui ar nudegus, nes arginino organizmui reikia daugiau nei įprastai. Daugiausia arginino organizmas gauna su maistu, tačiau jis gali ir susidaryti organizme iš gliutamino ir prolino.

Širdies ir kraujagyslių sistema. Organizme argininas skyla, padidindamas svarbios kraujagysles plečiančios medžiagos – azoto oksido (NO) kiekį. Daugelis klinikinių tyrimų rodo, kad užtikrinus pakankamą arginino suvartojimą, ypač sergantiems kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms, pagerėja kraujo pratekėjimas arterijomis, gyvenimo kokybė bei geriau toleruojamas fizinis krūvis. Kitų tyrimų metu nustatyta, kad pakankamo arginino kiekio organizme suvartojimas su maistu yra naudingas žmonėms, sergantiems didelio kraujo spaudimo liga ir širdies nepakankamumu.

Erekcijos kokybės prastėjimas yra kompleksinis sutrikimas, kurį lemia daug veiksnių. Vienas iš veiksnių yra susijęs su nepakankamu arginino kiekiu penio endotelyje. Eilė atliktų klinikinių tyrimų rodo, kad argininas dalyvauja sudėtinguose procesuose, atsakinguose už laiką iki erekcijos ir erekcijos trukmę. Keletas tyrimų parodė, kad argininas dalyvauja spermos susidarymo procesuose, užtikrinančiuose pakankamą spermos kiekį ir spermatozoidų judrumą, todėl padidėja apvasinimo tikimybė.

Skylant amino rūgštims organizme padaugėja amonio junginių, argininas dalyvauja jų neutralizavimo mechanizmuose.

Tai glikogeninė amino rūgštis, t.y. organizmui reikiant daugiau energijos ji gali virsti į gliukozę ir glikogeną. Didelės dozės stimuliuoja augimo hormono, prolaktino, insulino ir gliukagono išskyrimą. Jis taip pat yra pradinė medžiaga, iš kurios susidaro azoto oksidas ir kreatinas. Literatūroje rašoma, kad dalyvaudamas įvairiuose organizmo procesuose, pakankamas arginino kiekis yra svarbus žmonėms sergantiems cukriniu diabetu, turintiems nudegimų, sergantiems vėžiu žmonėms (sutrikus imunitetui), skrandžio uždegimu, opomis, rėmeniu ir esat būklėms, kurių metu padidėja baltymų skaidymas.

Argininas sportuojantiems. Kai kuriems žmonių organizme, argininas pasižymi anabolinėmis savybėmis. Ši amino rūgštis dalyvauja procesuose, kurių metu išskiriama augimo hormono, kuris skatina audinių augimą. Šiuo mechanizmu argininas tampa vienas iš veiksnių padidinančių raumenų masę ir mažinančių kūno riebalų kiekį, taip darydamas įtaką žmogaus fiziniams duomenims.

L-argininas - amino rūgštis, kuri vaidina svarbų vaidmenį kuriant aktyvias biologines medžiagas, tokias kaip azoto oksido (NO).

Be arginino neįmanoma azoto oksido gamyba organizme. Azoto oksidas saugo širdį, stimuliuoja smegenų veiklą, naikina bakterijas.Ši aminorūgštis didina kreatino kiekį raumenyse, o tai įgalina padidinti raumenų masę, tuo pačiu mažinant riebalinę masę.Vaikų organizmas visiškai neįstengia pasigaminti arginino.Trūkstant arginino, susergama tokiomis ligomis: hipertonija, atminties susilpnėjimas, nerviniai ir psichiniai , imuniteto susilpnėjimas, cukrinis diabetas, piktybiniai dariniai, lytinės sistemos (net iki impotencijos) funkciniai sutrikimai, vidaus organų susirgimai, kepenų riebalų infiltracija, augimo ir lytinio vystymosi sutrikimai, nutukimas. Argininą naudoti būtina ir tiems, kurie rūpinasi savo ilgaamžiškumu ir grožiu.

Arginino veikla:

• Deguonies tiekimas į organizmo audinius;
• Smegenų veiklos palaikymas;
• Raumenų formavimas;
• Vyrams – vyriškų hormonų gamybos stimuliacija;
• Gliukozės gamyba kepenyse;
• Kepenų išvalymas nuo šlakų ir nuodų.
• Argininas – vienas iš pačių efektyviausių augimo hormono gamybos stimuliatorių, padedantis palaikyti artimą maksimaliai normai kiekį.
• Argininas dalyvauja riebalų apytakos reguliavime.
• Argininas, junginyje su gliutaminu, sugeba atstatyti visiškai nualintą žmogaus, sergančio AIDS, organizmą.

Arginino trūkumas pasireiškia retai. Dažniausia esant nepakankamam baltymų suvartojimui arba susilpnėjus sveikatos būklei, padidėjus fiziniam krūviui arba padidėjus amonio junginių susidarymui arba esant baltymo trūkumo būklėms. Požymiai ir simptomai gali būti šie:

• Odos bėrimas
• Plaukų slinkimas
• Blogas žaizdų gijimas
• Vidurių užkietėjimas
• Kepenų suriebėjimas, cirozė

Arginino vartojimas: paros dozės priklauso nuo mitybos ir organizmui tenkančių krūvių. Vidutiniškai arginino rekomenduojama vartoti nuo 2 iki 30 gramų per parą. Vartojant didesnes arginino dozes (nuo 15 iki 30 mg) gali pasireikšti pykinimas, žarnyno diegliai ar viduriavimas. Sergantieji inkstų ir kepenų ligomis dėl amino rūgščių vartojimo turėtų pasitarti su gydytoju. Sergant Herpes virusine infekcija (lūpų arba lytinių organų pūsleline) arginino geriau nevartoti, nes manoma kad jis gali paskatinti šių virusų dauginimąsi.